Mitas: jei dėžė pažįstama, taisykles galima praleisti. Faktas: net panašūs žaidimai turi smulkių skirtumų, kurie keičia balansą ir žaidimo trukmę. Mūsų komanda parduotuvėje dažnai mato, kad vienas praleistas sakinys virsta ginču po 30 minučių.

Mitas: „greitas paaiškinimas“ reiškia viską pasakyti iš karto. Faktas: aiškiausia pradėti nuo tikslo ir pergalės sąlygos, tada pereiti prie ėjimo struktūros ir tik galiausiai — prie išimčių. Nauda tokio eiliškumo ta, kad naujokai greičiau įsitraukia, o rizika praleisti svarbią detalę sumažėja.

Mitas: pirmą partiją reikia žaisti „teisingai iki galo“, net jei visi pasimetę. Faktas: mokomoji partija su leidimu atsukti vieną veiksmą dažnai sutaupo nervų ir laiko. Rizika ta, kad be susitarimo atsukinėjimas gali tapti nuolatine praktika, todėl verta iš anksto nusistatyti ribą — pavyzdžiui, tik pirmus du raundus.

Mitas: vaikų stalo žaidimuose taisyklės mažiau svarbios. Faktas: būtent vaikams aiškumas ir nuoseklumas kuria teisingumo jausmą, todėl atsitiktiniai „palengvinimai“ dažnai išbalansuoja žaidimą. Nauda laikantis taisyklių — mažiau ašarų ir ginčų, o rizika — per sudėtingas startas, kurį sprendžiame parinkdami amžiui tinkamą žaidimą ir trumpą santrauką tėvams.

Mitas: partijos žaidimuose draugams galima ignoruoti taškų skaičiavimą, nes svarbiausia juokas. Faktas: net ir lengvuose žaidimuose aiškus finalas padeda išvengti „kas laimėjo?“ diskusijų ir palaiko tempą. Rizika — per daug formalumo, todėl rekomenduojame vieną žmogų paskirti taškų vedėju arba naudoti paprastą žymėjimo priedą.

Mitas: kortų tekstas visada aiškesnis už taisyklių knygelę. Faktas: kortos dažnai remiasi bendromis sąvokomis ir išimtimis, kurios aprašytos tik taisyklėse. Nauda — greitesnis žaidimas, kai terminai sutampa, o rizika — klaidingos interpretacijos, todėl verta turėti greitą terminų sąrašą arba oficialų DUK nuorodą.

Mitas: plėtiniai visada pagerina patirtį nuo pirmos dienos. Faktas: plėtiniai paprastai prideda taisyklių sluoksnių, kurie naujokams sukuria per didelę kognityvinę naštą. Nauda įvedant priedus vėliau — ilgesnis žaidimo „gyvavimo“ džiaugsmas, o rizika praleisti gerus patobulinimus, todėl siūlome pradėti nuo bazės ir tik tada rinktis vieną konkretų modulį.

Mitas: kooperaciniuose žaidimuose užtenka vieno „vedlio“, kuris viską pasako. Faktas: per stiprus vedimas virsta „vieno žaidėjo“ sprendimais, o kiti praranda agentūrą. Nauda paskirsčius atsakomybes (pvz., vienas seka laikmatį, kitas taisykles, trečias komponentus) — daugiau įsitraukimo, rizika — lėtesnis tempas, kurį mažina aiškūs vaidmenys.

Mitas: šeimos žaidimuose ginčai dėl taisyklių yra neišvengiami. Faktas: daug ginčų kyla iš neaptartų smulkmenų, kaip „kas pradeda“, „ar galima persigalvoti“ ir „ką daryti, jei pritrūksta žymeklių“. Nauda prieš pradedant sutarti dėl šių punktų — ramesnė atmosfera, o rizika — per ilgas pasiruošimas, todėl pakanka dviejų minučių susitarimo.